vingurtas

vìngurtas, -a adj. (1) su vingiais, vingiuotas: Styra upė yra didžiai skarduota ir vingurta, todrin negalėjo taip veikai lenkai pri vietovės prisiartinti S.Dauk. [Liucernos] ankštys skritiniuotos, šaukštuotos, sodoj puskulkiai išpampusios, skuburėj prigniaužtos, lygmios, vingurtos P.

vìngurtai adv.; S.Dauk: Eita tas ežeras vìngurtai Plt. Takai yra vìngurtai išpainioti Plng. Reik tokius kampinelius pagymais subadyti, teip vìngurtai vìngurtai LKT47 (Trkn). Suolas vingurtai lankstytas P. Stotkeliai, turiantys šalis nelygias, tai yra išputusiai ir vingurtai išrašytas… parodą, jog jie pastoję yra iš vidurių daugio gurbelių, į vieną suaugusių Kos16.